RIO Country Report 2015: Lithuania

The 2015 series of RIO Country Reports analyse and assess the policy and the national research and innovation system developments in relation to national policy priorities and the EU policy agenda with special focus on ERA and Innovation Union. The executive summaries of these reports put forward the main challenges of the research and innovation systems.JRC.J.6-Innovation Systems Analysi

Žala ar pagalba demokratizacijai? Užsienio parama ir „Arabų pavasaris“

e-ISSN 2335-7185Užsienio parama, teikiama besivystančioms valstybėms, politikos moksluose dažnai yra vertinama prieštaringai. Vieni į ją žvelgia teigiamai, kiti – neigiamai, tad nenuostabu, jog klausimas dažnai analizuojamas iš įvairių perspektyvų. Nauji tyrimai rodo, kad yra skirtumų tarp pagalbos, duotos prieš ir po Šaltojo karo, teiktos demokratinių ir autoritarinių valstybių. Šiame straipsnyje nagrinėjamas ryšys tarp užsienio paramos ir demokratizacijos šalyse, kuriose vyko ar tebevyksta vadinamasis „Arabų pavasaris“. Tiriami ir lyginami demokratinės ir autoritarinės pagalbos finansiniai srautai, atliekama klasterinė jų santykio analizė, leidžianti sugrupuoti valstybes pagal šį rodiklį. Gauti rezultatai atskleidžia, kad šalių suskirstymas, gautas pagal tokius skaičiavimus, daugiau ar mažiau atitinka ir režimų pokyčių procesus, prasidėjusius 2011 m. Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, bei jų sėkmingumą. Šios išvados leidžia dar svariau pagrįsti tezę, kad šalių donorių santvarka daro įtaką užsienio paramos poveikiui šalims gavėjoms. Jeigu daugiau paramos gaunama iš demokratinių šaltinių, demokratizacijos procesai tikėtinesni. Jeigu didesnė dalis paramos atkeliauja iš autoritarinių valstybių, režimas tik dar labiau įsitvirtina ir sėkmingiau priešinasi pokyčiams. Vis dėlto šis tyrimas neleidžia tvirtai atsakyti į klausimą, ar pati užsienio parama duoda postūmį demokratizacijai, ar demokratinės šalys yra labiau linkusios teikti pagalbą toms valstybėms, kurių santvarkos yra artimesnės funkcionuojančioms demokratijoms ir kurių institucijų veikla atskaitingesnė. Panašu, kad pirmoji teorija yra labiau pagrįsta, bet norint į šį klausimą pateikti tvirtą atsakymą, reikia atlikti daugiau tyrimųForeign aid is a hotly debated issue in political science. Its normative evaluations range from very positive to strictly negative. Recent studies have shed light on the difference between effects of foreign aid in Cold War and post-Cold War periods, as well as a crucial distinction between democratic and authoritarian aid. This article examines the relationship between foreign aid and democratization in countries affected by the Arab Awakening. Democratic and authoritarian aid flows of 1990-2009 are compared and cluster analysis is performed to group countries according to received aid. Results obtained show that such statistical computation groups countries more or less in accord with the processes of regime change that they have undergone during the Arab Awakening. These findings further support the thesis that effects of foreign aid depend on the type of donor states. If more aid came from democratic sources the country is more likely to experience regime change and if its funding came from authoritarian sources, the regime becomes more entrenched. This research, however, does not fully answer the question, whether aid itself influences the likelihood of transition or democratic countries are more likely to support those countries that already are on the edge of transition. It seems that the former theory is better supported, but further research is needed to solve this problemPolitologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta

Industrijos koncentracija ir diktatorių žlugimas: Pietų bei Vidurio ir Rytų Europoje, 1950-2000 m

The issue of regime change is extremely important in today's politics, as illustrated by recent events in the world. One of the most promising fields in regime studies is the interaction between economic growth and democratization, which is the object of the thesis. Its goal is to propose and test a model that could explain the precise causal mechanism that operates when economic development leads to democratization. The following tasks were set: to analyse the scientific literature debating this issue and see what approaches are best supported theoretically and empirically; to create a model that connects economic and political variables which lead to democratization; to propose a testable hypothesis based on the model; to test the hypothesis by adopting the qualitative process-tracing method and the quantitative survival analysis. The Selectorate theory was used to construct a model, due to the fact that it may embrace the behaviour of both the economic and political actors. On the basis of this theory a game-theoretic model was constructed and a hypothesis proposed, which states that economic growth leads to restructuring of the selectorate and the winning coalition that creates uncertainty and motivates political leaders and their challengers to favour democratic institutions. The hypothesis was tested by applying process-tracing and survival analysis methods. In the former case, three cases (Spanish, Serbian and Belarusian) were analysed, as they were found to be least similar to each other from the entire studied sample. It may be concluded that the proposed model may explain all of these cases with only minor adjustments. In the latter case, the whole European post-1950 sample was analysed. It was found out that alterations in the structure of the economy and the interaction between changes in the industrial sector and the winning coalition/selectorate have statistically significant influence on the survival of dictators. The more there are changes, the more likely is democratization to take place, just as the model predicts. The following conclusions were arrived at: endogenous effect of economic growth on democratization is well grounded; the Selectorate theory is useful in explaining how economic growth impacts democratization; the proposed model is supported by both the qualitative and quantitative analyses. Further research is needed in order to further test the hypothesis and the model. However, for now there both of them are supported empirically.Režimų dinamikos klausimas yra tyrinėtas gana plačiai, tačiau institucijų tipo pasikeitimo priežastys vis dar nėra iki galo apibrėžtos. Režimų kaitos problemos aktualumą puikiai iliustruoja ir šiuo metu pasaulyje vykstantys procesai. Viena iš sričių, galinčių suteikti naujų įžvalgų yra ekonominio augimo ir demokratizacijos sąveika. Šis ryšys ir yra tyrimo objektas. Nors yra bandyta paaiškinti, kokiu būdu ekonominiai faktoriai gali skatinti demokratinių institucijų sukūrimą, pateiktos teorijos nėra pakankamai gerai išvystytos. Šio darbo tikslas yra pasiūlyti ir empiriškai patikrinti priežastinio mechanizmo, jungiančio ekonominį augimą ir demokratizaciją, modelį. Siekiant įgyvendinti tikslą iškelti tokie uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią ekonominės raidos ir režimų kaitos santykį bei apsibrėžti geriausiai teoriškai ir empiriškai pagrįstą prieigą; sukurti ekonominius ir politinius kintamuosius jungiantį teorinį modelį; remiantis pateiktu modeliu, iškelti empiriškai patikrinamą hipotezę; patikrinti iškeltą hipotezę, taikant kiekybinį procesų sekimo metodą; patikrinti iškeltą hipotezę, taikant kiekybinę statistinę išlikimo analizę. Siekiant sukonstruoti modelį, galintį paaiškinti kaip ekonominis augimas gali lemti demokratizaciją, pasiremta Selektorato teorija, dėl jos tinkamumo nagrinėjant tiek ekonomių, tiek politinių aktorių veiksmus. Remiantis ja, sukonstruotas žaidimų teorijos modelis ir iškelta hipotezė, teigianti, kad ekonominis augimas nulemia svarbius struktūrinius pokyčius valstybės selektorate ir laiminčiojoje koalicijoje, dėl ko atsiranda nežinomybė, skatinanti tiek diktatorių, tiek opoziciją autoritarines institucijas keisti demokratinėmis. Tikrinant šią hipotezę naudoti kokybinis procesų sekimo metodas ir kiekybinė statistinė išlikimo analizė. Pirmuoju atveju analizuotos trys, mažiausiai tarpusavyje panašios, į imtį patekusios šalys (Ispanija, Serbija bei Baltarusija). Nustatyta, kad pateiktas modelis su nedideliais patikslinimais gali paaiškinti visus šiuos atvejus. Antruoju atveju tirta visa imtis, į kurią įtraukti nuo 1950-ųjų Europoje buvę demokratizacijos atvejai ir vis dar autoritarinėmis esančios šalys. Išsiaiškinta, kad pokyčiai šalies ekonominiuose sektoriuose, ypač industriniame, bei sąveika tarp industrijos ir selektorato bei laiminčiosios koalicijos dydžių reikšmingai veikia diktatūrų išlikimo tikimybę. Taigi, tiek kokybinis, tiek kiekybinis tyrimai parėmė darbe iškeltą hipotezę ir jos nefalsifikavo. Tyrimo metu padarytos tokios išvados: endogeninis ekonominio augimo poveikis demokratizacijai yra gerai teoriškai ir empiriškai pagrįstas, remiantis selektorato teorija galima sukonstruoti modelį, kuris suponuoja hipotezę, jog ekonomikos augimas skatina selektorato ir laiminčiosios koalicijos restruktūrizaciją, o tai lemia nežinomybės didėjimą ir didina demokratizacijos patrauklumą tiek politiniam lyderiui, tiek galimiems jo konkurentams; hipotezę patikrinus kiekybiniu procesų sekimo metodu, pritaikius jį tarpusavyje mažiausiai panašiems Ispanijos, Serbijos ir Baltarusijos atvejams, galima daryti išvadą, kad ji liko nesufalsifikuota, o minėtieji atvejai ją parėmė, nepaisant dviem atvejais pastebėtų tam tikrų anomalijų; kiekybinė analizė taip pat smarkiai parėmė iškeltą hipotezę, kadangi ją atliekant buvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp pramonės pokyčių ir režimų kaitos bei pramonės pokyčių, laiminčiosios koalicijos ir selektorato dydžių santykio ir režimų kaitos, kai pirmi du kintamieji traktuojami kaip tarpusavyje sąveikaujantys, tai suponuoja ir pasiūlytas modelis. Vis dėlto, rezultatai nėra vienareikšmiai ir, siekiant išsiaiškinti hipotezės tikslumą, būtini tolesni tyrimai.Vytauto Didžiojo universiteta

From socialism to capitalism: low-skill-biased change in the Baltics during the transition and beyond

How did technological upgrading in the Baltics during the transition from planned to market economy aff ect labour? Existing academic literature would imply a skill-biased or polarising eff ect. However, we fi nd that the opposite is likely true-technological upgrading predominantly benefi ted lower skilled workers. This is explained by an abundance of lower skilled labour, which fostered the usage of less advanced technologies that such workers could utilise. This article contributes to the discussion on the relationship between technology and labour by highlighting that technological upgrading may lead to low-skill-biased change. Keywords: labour market, (low-)skill-biased change, polarisation, technological upgrading, transition